pikeris

×pìkeris sm. (1) Šlv toks vaikų žaidimuose vartojamas trišakis medelis, statomas žemyn šakelėmis, kurį, norint išlošti, reikia numušti nuo kojų; kerėbla, kerepėža: Pìkerį parverčiau ant šono Vdk. Invaryk pìkerį žemėn, tai pradėsim bovytis Btr.